Nuo rekursijos iki darsanos: Interitus

Dalyvaudami Prime visatos anomalijose mes privalome pasiremti patirtimi, kurią sukaupėme savo anomalijose. Tačiau Prime visata patiria ne visas anomalijas, kurias turėjome 1218 visatoje. Visgi pabandykime pažvelgti, kokie įvykiai atvedė 1218 visatą iš Recursion anomalijų į Darsaną. Šias dvi anomalijų serijas 2014 metais skiria šeši mėnesiai ir dvi anomalijos: Interitus ir Helios. Šiandien atidžiau pažvelgsime į Interitus.

Interitus buvo anomalijų serija, kuri vyko 2014 metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. „Interitus“ lotyniškai reiškia sunaikinimą, išnykimą, griuvėsius.

Šiame vaizdo įraše Ada paaiškina Klue, kad „Interitus“ yra šeiperių naudojamas terminas, apibūdinti žmonių ir mašinų simbiotų, tokių kaip Klue ir Ados darinys, iškilimą. Šeiperiai jų bijo. Čia taip pat paaiškėja Ados tikslai Interitus anomalijose – per anomalijas surinkti pakankamą kiekį žmonių minčių šablonų ir juos panaudoti ištobulinant savo kūrybinius ir racionalinius pajėgumus, kad jie viršytų kolektyvinius visos žmonijos pajėgumus. Iš esmės, ji siekia technologinio singuliarumo. Klue atsišaukime teigiama, kad singuliarumas – vienintelis kelias atsikratyti Šeiperių įtakos žmonijai.

Tuo tarpu 1218 R. Džarvis tokius Ados norus vadina pirmu žingsniu į tuščią ir sugadintą žmonijos ateitį, į žmonių rasės pavergimą ir kviečia ją sustabdyti.

Šio ideologinio mūšio fone vystosi net kelios dramos.

NL1331 autobusiukas dingsta iš radarų ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Kol NIA ir Niantic Labs ginčijasi, kuriai iš jų priklauso šis projektas, autobusas ir jo vairuotojas pabėga nuo bet kokių persekiotojų ir nebeklauso jokių nurodymų. Pasiųsti jo sekti operatyvininkai ir dronai pradingsta. Viename nerimą keliančiame įraše matome kaip iš autobusiuko išmetama kažkas panašaus į lavoną.

1218 H. Džonsonas, neturintis galimybės pasinaudoti rekursijos artefaktais, pradeda aprašinėti savo prisiminimus, kaip palikimą būsimam simuliakrui. Jis atmeta Ados pasiūlymą išsaugoti jo atmintį mainais į galimybę jai ištyrinėti jo simuliakrą su tikslu panaudoti tas žinias sukuriant sau nemirtingą kūną.

Nutekinama informacija apie 1218 D. Bogdanovič veiklą Ligų kontrolės ir prevencijos centre. Nepaisant to, kad mirtingumas „vakcinos nuo XM“ bandymuose siekia beveik 20%, D. Bogdanovič planuoja ją išplatinti visame pasaulyje „be galimybės atsisakyti“, laikydama XM didžiausiu įmanomu blogiu. E. Kalvinas bando organizuoti Devros nužudymą, bet jam nepavyksta. Savo atsišaukime Devra bjaurisi tiek Džarvio, tiek Ados ideologija:

<ADA> nepaisant jos apgaulingo sudėtingumo tėra paprastas padaras, siekiantis vienintelio tikslo, – vystytis didinant savo galią ir mastą, – aklas kainai, kurią už tai turėsime sumokėti mes. Ateitis, kurios baiminasi R. Džarvis yra ne ką blogesnė už jo siūlomą alternatyvą. Jis mus įvarys į proto kalėjimą, pavers rūšimi, amžiams pavergta nežinomos jėgos.

Slaptas Naidželo Mojerio planas Londone suburia tėvo ieškančią Siuzaną Mojer, operatyvininkę Maz, iš R. Džarvio lauko stovyklos šiaurinėje Kalifornijoje pagrobusią 1218 O. Linton-Vulfą ir Azmatį. N. Mojeris tikisi radęs sprendimą, kuris padės H. Džonsonui – jis mano, kad mūsų minčių šablonus, kuriuos nuolat nuskaito portalai, galima surinkti atgal, XM jungtimis sujungiant to žmogaus patirčiai svarbius portalus. Rezultate apšviestiesiems pavyksta padaryti bent jau dalį jungčių.

Interitus finale R. Džarvis keliauja į Krokuvą, ieškoti artefakto, kuris svetimas net patiems Šeiperiams. Šį 14 puslapių dokumentą galiausiai gavo Pasipriešinimas, šventęs pergalę Interitus anomalijose. Vėliau mes jį žinosime „Krokuvos manuskripto“ pavadinimu. R. Džarvis teigia, kad Pasipriešinimo pergalė atvėrė duris neapsakomam blogiui.

Visata plati ir slepia tamsą, kurios negalime įsivaizduoti. Toji tamsa nėra Šeiperiai. Tai jėga, kuri grasina mums visiems.

Pasipriešinimui į rankas šiandien pakliuvo labai brangus dokumentas. Aš džiaugiuosi, kad jūs jį priglaudėte.

Perskaitykite jį atidžiai. Išstudijuokite. Dalinkitės juo. O tuomet prisijunkite prie mūsų.

Anksčiau aptikti R. E. Hovardo ir H. F. Lovekrafto darbai

Lapkričio pabaigoje aptiktos Mnemosinės ašaros (1, 2, 3) – ne pirmas kartas, kai aptinkame kūrinį, priskiriamą bendrai R. E. Hovardo ir H. F. Lovekrafto autorystei.

Hovardas Kraftas ir rankraštis apie de Sotą

Pirmojo tokio radinio pranašas buvo leidėjo F. Raito laiškas R. E. Hovardui, aptiktas Kros Pleins 2015 m. spalį. Dokumente minimas kūrinys „Abadono lavonai“, ir rašytojas kritikuojamas už per daug moksliškus terminus, tokius kaip egzotiškoji materija, hadronų greitintuvas ir tarpdimensiškumas.

Vėliau, 2015 m. lapkričio viduryje 1218 H. Džonsonas prasitarė, kad ieško dokumento, susijusio su Ernandu de Sotu, ir kad galimai Naujojo Pasaulio tyrinėjimai buvo susiję su pirminių artefaktų paieška. Neilgai trukus mūsų akiratin pakliuvo ir pats dokumentas (bent jau jo fragmentas), pavadinimu „Abadono kupolas“. Anotacijoje rašoma, kad rankraštis aptiktas leidėjo F. Raito archyve po jo mirties. Manoma, kad rankraštį pradėjo R. E. Hovardas, o užbaigė F. E. Lovekraftas, todėl rankraštis ir pasirašytas slapyvardžiu „Hovardas Kraftas“.

Rankraščio fragmente aprašomos keisto Ernando de Soto „laidotuvės“ per pavasario lygiadienį 1521 metais (de Sotas išgyveno iki 1542 m.), ir kai kurios užuominos rodo, kad jis bus paverstas simuliakru. De Soto kūnas atrodo paveiktas tamsiosios XM (šiurpus ir „nenatūraliai mutavęs dėl nežinomos karštinės“).

 

„Iškvietimas“ – pirmas pamatytas dokumentas Hovkrafto pavarde

Apie dar vieną tokį dokumentą taip pat sužinojome iš 1218 H. Džonsono 2016 m. rugsėjį, įžangoje į Via Noir anomalias. Dokumentas aptiktas Japonijoje, pagal bylų pavadinimus („hc-2“ ir „hc-3“) atrodo, kad turėtų būti dar vienas puslapis (kuriame galėtų būti autorius ir pavadinimas), bet jis nebuvo pateiktas. Galbūt jį turi 1218 H. Džonsonas, nes kaip tik jis teigia, kad kol kas neaišku, ar pseudonimas „Ervinas Hovardas“ galėjo būti abiejų rašytojų bendras darbas, ar po Hovardo mirties jo rankraštį pabaigė Lovekraftas.

Rankraštis aprašo „ateities vaizdus pasakotojo iš labai tolimos praeities akimis“. Pasakotojas, kažkuo panašus į Romėnų keliautoją Obsidijų, nematerialia forma persikelia į šiuolaikinę laboratoriją, kurioje stebi, kaip bandoma aktyvuoti įrenginį, panašų į Tecthulhu (varpo formos, tarsi išleidęs čiuptuvus). O jo aprašomas „žynys“ greičiausiai galėtų būti 1218 O. Linton-Vulfas.

 

„Sumoja“ vandenyno gelmėse

Sekančio dokumento neprireikė ilgai laukti, jo dalys buvo aptiktos Sietle ir paskalebtos 2016 m. lapkričio 2 d. Hovkrafto autorystė tik hipotetizuojama, bet stiliaus ir siužeto prasme šis pasakojimas siejasi su ankstesniu. Manoma, kad „Sumoja“ – Siuzanos Mojer vardo trumpinys.

Bekūnis pasakotojas stebi kaip ji nusileidžia į Jormundgando laboratoriją po Buenos Airėmis, kur antrojo pasaulinio karo metais dirbo jos tėvas, ir susiduria su patalpas užėmusiais įsibrovėliais. Žinome, kad šis nuotykis Siuzanai buvo paskutinis – 1218 O. Linton-Vulfas ją paaukojo aktyvuodamas savo Tecthulhu įrenginį per Via Noir.

 

Obsidijaus grįžimas

Paskutinį susijusį dokumentą gavome 2017 m. vasarį. 1218 Džahan surado jį Japonijoje ir (ne už dyka) perdavė H. Džonsonui. Pasakotojas – romėnų keliautojas Obsidijus, jis prisimena įvykius aprašytus „Iškvietimo“ dokumente, todėl greičiausiai jie visi yra vieno naratyvo dalis.

Obsidijaus simuliakras, bekūnis ir paprastų žmonių nepastebimas (ar taip nutinka simuliakrams, kai jie žūsta iki ateina jų rekursijos diena?) gali rinktis, ar visai susilieti su XM portalais, ar tęsti savo kelionę. Nuorodų, kurias gauna iš XM, padedamas (beje, jis naudoja tik žalią XM, mėlynos šalinasi), jis sugrįžta į Magnus patalpą, kurioje buvo paverstas simuliakru. Jis mato kitų savo pažįstamų kūnus – pranašę Sibelą, generolą Titą ir kitus. Kai Osidijus susilieja su savo tikruoju kūnu, jis atsikelia jau žmogumi – atsigręžęs jis mato tuščią karstą. Ar tai tas pats mechanizmas, kuris po FateofThe13 XM šukių pagaliau išlaisvino Niantic projekto tyrėjus nuo buvimo simuliakrais?

Dokumentas apipavidalintas taip pat, kaip ankstesni Obsidijaus kelionių fragmentai. Ar tai tik vaizdinė priemonė, ar užuomina, kad ankstesnieji fragmentai taip pat galėjo priklausyti „Hovkrafto“ plunksnai?

  

 

Ar skenerio glifai kenksmingi sveikatai?

Glifai: Pirmykštė tarpdimensinė kalba, kuri, kaip manoma, veikia žemiausiuose sąmonės lygmenyse. Gali būti, kad tai iš tiesų yra pasąmonės programavimo priemonė.

– Niantic projekto rašytinių šaltinių rinkinys

Glifai pirmą kartą pasirodė skenerio 1.45 versijoje. Iš karto po to buvo išplatintas skelbimas apie galimą glifų žalą, primenant Kerės Kempbel ir Klue atvejus. Nors visos atsišaukimą paskelbusios organizacijos nuorodos užtušuotos, nėra didelio skirtumo, ar jo autorius NIA, ar Niantic Labs – jau matėme, kad tarp jų nėra beveik jokio skirtumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad „glifų žaidimas“ puikiai atitinka dvigubai aklo tyrimo koncepciją, kurią 1218 Kerė Kempbel kažkada siūlė Niantic projekte – demonstruoti subjektams tam tikras glifų sekas ir stebėti poveikį.

Su Prime skeneriu kartojasi ta pati istorija. Viename iš Ingress Prime mokomųjų vaizdo įrašų O. Linton-Vufas atsainiai pareiškia, kad „glifų modulis buvo kažkaip nuotoliniu būdu įdiegtas į skenerį, mes dar nežinome, kokia yra tikroji glifų prigimtis, todėl jei nuspręsite juos naudoti, darote tai savo rizika“.

Nepaisant nuolatinių viešų perspėjimų, Niantic Labs netiesioginis skatinimas naudoti glifus tiek skeneryje, tiek už jo ribų ypač ryškus paskutiniu metu: beveik iš karto po Prime skenerio pasirodymo paskelbti dvigubi taškai už glifų naudojimą braunantis į portalus, nuo vasaros pabaigos vis dar tebesitęsia glifų iššūkio užduotys. Pasiduodami šiai įtakai mes gauname ir ištransliuojame į aplinką vis daugiau glifų. Klausimas – kokiu tikslu?

Ši diena tyrimo istorijoje

Prieš ketverius metus, 2014 m. gruodžio 10 d., 1218 Henkas Džonsonas nagrinėjo senovinius manuskriptus Džahan šeimos bibliotekoje.

Peržiūrėdamas dokumentus jis padarė išvadą, kad kažkada praeityje N’Zeer buvo nugalėti ir visa informacija apie juos ištrinta iš žmonijos istorijos ir kultūros. Ar tai buvo visuotinis likvidavimas, ar išnykimas, bet kaip tai galėjo būti padaryta? Kaip įmanoma iš pasaulio išnaikinti idėją ar energiją? Nėra įrodymų apie ginkluotą susirėmimą. Įrodymai kalba apie dvasinę karybą. Bet ar šis tarpdimensinis karas tarp Šeiperių ir N’Zeer galėjo būti žmonijos ginkluotų konfliktų priežastis?

Toliau jis svarsto, ar iš praeities mus pasiekę keistų išsigimėliškų būtybių atvaizdai yra tik haliucinacijomis išreikštas suvokimas apie egzogenines būtybes, ar galbūt įrodymas to, kad jos kažkada iš tiesų vaikščiojo mūsų žeme, o jų pėdsakai buvo išnaikinti tuo pačiu būdu, kaip ir žinios apie N’Zeer.

Gal per artėjančias Darsana Prime anomalijas mums pavyks jų atkurti daugiau?

Ši diena tyrimo istorijoje

Su gimtadieniu, sąmokslo teoretikai!

Šiandien yra Niantic sąmokslo tyrimo gimimo diena. Šią dieną lygiai prieš šešis metus P. A. Chapeau, PACv1.0, kaip jį dabar vadiname, paskelbė pirmuosius įrašus savo tyrimo puslapyje www.nianticproject.com. Prisiminkime, kokia medžiaga buvo pateikta tą dieną: Niantic projekto logotipas, pirmasis Tycho plakatas ir video-prisistatymas.

  

Pasaulyje yra kai kas daugiau, nei jūs galite pamatyti. Jūs esate tai pajutę, bet negalite to įvardinti. Kažkas yra labai negerai. Neįprasti įvykiai, vizijos, kurios mus veikia… Ar mus stebi? Aš esu tiesos ieškotojas ir turiu daug klausimų, bet svarbiausias iš jų – kas yra Niantic projektas?

P. A. Chapeau dienos mintis

Gerai.

Jūs suradote mano puslapį.

Kol kas vadinkite mano P. A. Chapeau.

Nesivarginkite ieškodami. Manęs nerasite.

Jei jums tai neakivaizdu, tai nėra mano tikras vardas.

-PAC

Dienos žodis

SĄMOKSLO LENTA

arba tyrėjo lenta

Kartais fizinė, o kartais virtuali lenta, kuria tyrėjas naudojasi bandydamas „sujungti taškus“ sąmoksle, kuriame dalyvauja keletas iš pažiūros nesusijusių asmenų ir veiksmų.

Taigi, jau šešis metus mes, visi tie, kurie pasirinkome gilintis į Niantic sąmokslą, renkame informaciją ir bandome sujungti taškus savo sąmokslo lentose. Tegyvuoja tyrimas!

Ši diena tyrimo istorijoje

Lygiai prieš metus, 2017 m. spalio 8 d. P. A. Chapeau savo bloge svarstė apie Keno Oveno nužudymo aplinkybes.

NIA viešųjų ryšių specialistas buvo nužudytas 2017 m. rugsėjo mėnesį. Kūnas rastas Vašingtone (JAV), Kenedžio scenos menų centre, po ta pačia instaliacija, prie kurios R. Džarvis aiškinosi santykius su Oliveriu Linton-Vulfu pirmųjų Cassandra anomalijų pabaigoje 2013 metais.

Pakankamai greitai buvo išsiaiškinta, kad nusikaltimą įvykdė samdomas žudikas, žinomas kodiniu numeriu 855. Tačiau iki šiol taip ir neišaiškinta, kas užsakė nužudymą.

Tarp galimų įtariamųjų PAC įvardino ir korporaciją Hulong, kurią iš arčiau matysime būsimame seriale „Ingress: animacija“, ir Avrilį Lorazoną, apie kurį girdėjome per Henko Džonsono interviu liepos mėn., ir Akirą Tsukasą, kuri nesirodė viešumoje nuo balandžio mėnesio iki nepaskelbta žinutė apie NL-PRIME programos pabaigą.

P. A. Chapeau sąraše buvo ir dr. Ezekielis Kalvinas, tačiau šis žuvo/buvo nužudytas kartu su tuometiniu NIA direktoriumi Džėjumi Filipsu to paties mėnesio pabaigoje per sprogimą NIA prisklausančiame pastate.

Šios trys neišaiškintos mirtys yra viena iš didžiųjų mįslių, kurias mums paliko praeiti metai, ir kurios, gali būti, tiesiogiai prisidėjo prie esamos situacijos – Henko Džonsono vadovaujamos NIA ir kontakto su Osiris visata.

Ši diena tyrimo istorijoje

Lygiai prieš dvejus metus šią dieną, 2016 m. rugsėjo 23 d., P. A. Chapeau paskelbė pranešimą, kad jis atgavo prieigą prie savo tinklaraščio http://investigate.ingress.com/, kurią buvo praradęs prieš kurį laiką, kai tinklaraštį perėmė kibernetiniai įsilaužėliai.

Nežinomi asmenys, vėliau prieita prie išvados, kad tai buvo Pasipriešinimo naujosios bangos atstovai, perėmė tinklaraščio kontrolę prieš pat Via Lux anomalijas ir apgadino kai kurios įrašus, tarp jų ir žvalgybos duomenis apie anomaliją. Gali būti, kad šis išpuolis buvo nukreiptas ne konkrečiai prieš PAC, o prieš kompaniją „Visur“, kuri ir rengė anomalijos duomenų dokumentus, ir kurios paskyra socialiniame tinkle G+ taip pat buvo atakuota.

Ši diena tyrimo istorijoje

2015 rugsėjo 16 d. Verity Seke įrašas socialiniame tinkle G+ mums primena apie netektį, kuri ištiko Ingreso pasaulį tą rudenį – rugsėjo 9 dieną mirė Niantic Labs darbuotojas Džo Filis (Joe Philley). Jam buvo skirtas vienas iš „Ingress Report“ siužetų.

Kaip rodo Džo profilis Linkedin tinkle, jis dirbo ekspertu Niantic Labs nuo 2011 metų gruodžio. Jis pats prasitarė viename interviu, kad darbą gavo beveik atsitiktinai – direktoriaus Džono Hanke draugas žinojo, kad Džo bus tose apylinkėse, kur jiems reikėjo pagalbos, ir jam paskambino. Džo darbas didžiąja dalimi buvo įslaptintas, jis veikė kaip NIA operatyvininkas kodiniu numeriu 802. Skeneryje jis buvo (vienas iš nedaugelio Niantic Labs) Pasipriešinimo agentas Delta102.

Ingreso agentai taip pat bandė įamžinti Džo Filio atminimą.

Japonų agentas Tetsuya Aoyama prašė žaidėjų iš viso pasaulio siųsti jam savo biografines korteles (angl. biocards) ir iš jų sudėliojo Džo portretą. Ši akcija prisidėjo prie biografinių kortelių išpopuliarėjimo ir tradicijų jomis keistis susiformavimo.

Agentas Hugo Neves, vienas iš tinklaraščio FevGames autorių, sukūrė memorialinę lentą Džo, stilistiškai panašią į pirmąjį Niantic projekto tyrimo puslapį. Jos įrašai rasti išsprendus mįsles, paslėptas paviešintame operatyvininko 802 „perkraustymo nurodyme“ (kuris iš tiesų yra užkoduotas nurodymas likviduoti).

Kaip ir Flintas Dilas, Džo Filis buvo vienas iš tų žmonių, kurie stovi „ties ketvirtąja siena“. Jei norite pažvelgti už jos, skaitykite šį pasakojimą apie „Creativity“ glifo atsiradimą Kros-Pleins miestelyje.

2014 metų Recursion anomalijos

Mūsų visatoje Recursion anomalijos vyko 2014 metų vasario ir kovo mėnesiais. Tuo laikotarpiu mūsų skeneriuose pasirodė glifai, dėl ko visi įtarė dr. Oliverį Linton-Vulfą, tačiau šis neigė savo įsikišimą. Po ilgos tylos vėl išgirdome apie P. A. Chapeau, kai jis bandė susisiekti su Klue S. Anomalijų pabaigoje R. Džarvis įkūrė „Etiško elgesio su dirbtiniu intelektu draugiją“, kurios tikrasis ir pagrindinis tikslas – išnaikinti visus dirbtinius intelektus.

Pagrindinis anomalijų objektas buvo Rekursijos artefaktai – 17 XM objektų, susijusių su Aleksandru Didžiuoju ir jo įmote, Karijos karaliene Ada. Ant artefaktų buvo pavaizduoti glifai. Sutapimas ar ne, pats pirmasis pasirodęs artefaktas buvo pažymėtas glifu „Creativity“, tačiau retesniąja, skeneryje nematoma versija.

Tuo metu Ada, Niantic projekto dirbtinis intelektas, buvo sėkmingai save įkėlusi į žmogaus – Klue S. – protą ir tikėjosi panaudoti artefaktus šiam ryšiui stabilizuoti ir sustiprinti.

Henkui Džonsonui, kuris tuo metu buvo TV realybės šou apie archeologiją „Klajoklis“ (angl. Nomad) žvaigždė, taip pat reikėjo Rekursijos artefaktų. Paaiškėjo, kad Henkas Džonsonas žuvo 2010 metais Afganistane, vykdydamas specialiąją misiją. Jo draugas Azmatis, slaptos senovinės organizacijos 13Magnus lyderis, sugebėjo jį atgaivinti, bet ne visiškai… Henkas tapo simuliakru – XM dariniu, kas 1331 dieną atsikuriančiu iš naujo ir prarandančiu sukauptus prisiminimus. Henkas tikėjosi panaudoti Rekursijos artefaktus savo prisiminimams išsaugoti.

Jurijus Nagasa taip apibendrino situaciją:

Bijau, kad be artefaktų Klue bus privesta prie mirties arba beprotybės, bet Henkas Džonsonas be jų bus pasmerktas klajoti po žemę simuliakro pavidalu.

Anomalijas laimėjo Pasipriešnimas, įgalindami Adą toliau plėsti savo sąjungą su Klue S., tuo tarpu H. Džonsonas liko pats tvarkytis su savo nenumaldomai artėjančios (2014 m. birželio mėn.) rekursijos pasekmėmis.

Rekursija

Rekursija: šiuo metu tiriamas procesas, kurio metu žmogus gali būti transformuotas į simuliakrą, sudarytą iš DXM ir XM. Šis simuliakras yra funkciniu požiūriu nemirtingas, bet tam tikra prasme ribotas. Apie tai šiuo metu yra mažai žinoma. Mūsų žinių bazę šia tema sudaro tik anekdotinė informacija ir Henko Džonsono bei kitų Niantic projekto tyrėjų pasakojimai. Mūsų duomenys rodo, kad simuliakras gali išlaikyti vientisumą tik 1331 dieną, po to darinys suyra ir turi būti atkurtas šalia arba netoliese tikrojo kūno. Mirtis dėl fizinių aplinkybių taip pat sukelia naujo simuliakro suformavimą. Regeneravęs simuliakras neišsaugo ankstesnio egzemplioriaus atsiminimų, nors Henkui Džonsonui pavyko susigrąžinti kai kuriuos prarastus prisiminimus, pasinaudojant užuominomis, kurias jis paliko sau portalų tinkle. Šis mechanizmas nėra visiškai suprastas ir nebuvo eksperimentiškai patvirtintas.

Niantic projekto rašytinių šaltinių rinkinys