Naujausias Kros Pleins radinys – Mnemosinės ašaros (1/3)

Padėkos dienos vakarą dr. E. A. Raitas pranešė girdėjęs gandus, kad per Recursion Prime anomalijų antrą dalį R. E. Hovardo muziejuje Kros Pleins pasirodė naujas Hovkrafto kūrinys.

Manoma, kad „Ervinas Hovkraftas“ – literatūrinis rašytojų R. E. Hovardo ir H. F. Lovekrafto pseudonimas, kuriuo jie pasirašydavo bendrai parašytus kūrinius. Tai ne pirmas kartas, kai Niantic konspiracijos tyrime susiduriame su šių rašytojų kūryba, ir ne pirmas kartas, kai medžiaga aptinkama Kros Pleins.

Nuvykusi į vietą agentė @Doomsidoodeedoo (kuri, beje, neišsigando 8 valandų kelionės ten ir atgal) portaluose aptiko tris media bylas – mašinraščio puslapius apsakymo pavadinimu „Mnemosinės ašaros“.

Šiandien – pirmo puslapio vertimas.

Mnemosinės ašaros

F. Ervinas Hovkraftas

Mirguliuojantis žaibas nutvieskė eiklią triremą, kuri desperatiškai bandė išsiveržti iš čaižančios ir žioruojančios įniršusios audros. Prisirišęs prie pirmgalio Azmačių tyrinėtojas deperatiškai bandė įžiūrėti dantytas uolas, kurios perplėš jo laivą pusiau ir išlies jo brangų, nepakeičiamą krovinį į stiksiškas Juodosios jūros gelmes.

Jupiterio srėlė apšvietė raudonas džahanitų korsarų vėliavas. Jie atsekė paskui jį iš jo gimtinės tolimose rytinėse žemėse, per Dardanelus, pro sugriautą Priamo tvirtovę iki pat jūros, kurioje Jasonas su Herakliu ieškojo aukso vilnos. Jis plaukė vis toliau ir toliau nuo savo tikslo, vos ne vos lenkdamas tuos, kurie norėjo pavogti tai, ką senovės graikai vadino „Mnemosinės ašaromis“, ir išsivežti į savo užburtus rūmus paslaptingose rytų žemėse.

Menomosinės ašaros buvo pavadintos mūzų karalienės, kuri įkūnijo atmintį, vardu, nes buvo tikima, kad visas dievų įkvėptas menas kyla iš atminties. Maktaras Azmatis žinojo, kad „ašaros“ žymiai senesnės nei kada nors buvo žinoma. Tai buvo 21 monetų pavidalo artefaktas, sukurtas kitų… tų, kuriuos vadino daugeliu vardų, kurie atėjo iš tolimų vietų ir tolimų laikų, kurie kažkada gyveno žemėje ir vis dar kalbėjo orakulams, sibilėms ir pranašams jų šventyklose, kalbėjo bebalse kalba.

Jis nežinojo, kieno atsiminimus saugo ašaros, bet įtarė. Jis žinojo, kad šie artefaktai, aprašyti praėjusios ateities knygoje, saugo dalykus, ataidinčius iš migla užtrauktos praeities ir atsispindinčius iš mirgančios ateities, tačiau yra vertingi dabar, nes praeitis, dabartis ir ateitis <puslapio pabaiga>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *