Įdomi detalė – pačiame pirmame paveikslėlyje, kuriame pamatėme Prime Henką Džonsoną, jis pavaizduotas Didžiosios Britanijos žemėlapio fone. Kodėl? Bent jau 1218 H. Džonsonas nebuvo kažkaip ypatingai susijęs su šia šalimi.
Klajoklio serijoje apie rekursijos artefaktus, matome jį sekantį Aleksandro Makedoniečio pėdsakais, greičiausiai – Afganistane. Bent jau, galiausiai jis atsiduria ten, oloje į pietryčius nuo Kabulo, kurioje žuvo jo originalusis kūnas.
Toliau jis patraukia prie R. E. Hovardo muziejaus Teksaso valstijoje.
Iš karto po anomalijos Henkas paskelbia sekantį savo tikslą – Teotihuakano archeologinę vietovę Meksikoje. Ko jis ten ieško?
Teotihuakanas – paslaptingas miestas, nenoriai atskleidžiantis savo istoriją. Mokslininkai iki šiol nesutaria, kas jį įkūrė apie 100 m. pr. m. e. ir kodėl jis buvo apleistas 550 m. e. m. Savo klestėjimo laikotarpiu tai buvo gausiausiai apgyvendintas Mezoamerikos miestas su ne mažiau kaip 100 tūks. gyventojų. Neaišku, nei kas valdė miestą, nei kokiu būdu jis išlaikė didelė įtaką regione, nepaisant to, kad jame iki šiol nerasta jokių karinės paskirties pastatų.
Nežinoma, kaip miestą vadino ten gyvenę žmonės. Pavadinimą jam suteikė actekai, aptikę apleistus griuvėsius apie 1300 metus. Teotihuakanas nahuatlių (actekų) kalba reiškia „vieta, kur žmonės tampa dievais“ (kai kuriose interpretacijose -„vieta turinčių kelią pas dievus“). Miesto įkūrėjais actekai laikė toltekus. Greičiausiai jiems tas žodis reiškė ne šiek tiek vėlyvesnę už Teotihuakaną civilizaciją, o tiesiog bet kokios kultūros pradininkus. Žodis Toltecayotl buvo kultūros sinonimas (actekų kalba tolteca – „statytojas“). Palyginimui – anacktekai save irgi kildino iš „tų, kurie statė didingus miestus“. Ar gali būti, kad H. Džonsonas ieško anacktekų ištakų?
2018 metų antroje pusėje buvo nustatyta, kad po antra pagal dydį Teotihuakano piramide – Mėnulio piramide – yra slaptas tunelis ir 15 metrų skersmens kambarys. Tikimasi, kad pradėjus jį kasinėti bus daugiau sužinota apie miesto praeitį. Kasinėjant panašų tunelį po mažesne, Plunksnuotos gyvatės, piramide, buvo aptikta daugiau kaip 75 tūks. artefaktų, nuo kriauklių ir keramikos, iki papuošalų, skulptūrų ir gyvūnų kaulų. Labiausiai tyrėjus nustebino dideli kiekiai skysto gyvsidabrio, aptikti trijose patalpose tunelio gale. Manoma, kad gyvsidabris galėjo simbolizuoti požeminio pasaulio vandenis. Mezoamerikos kultūrose veidrodžiai ir kiti atspindintys paviršiai, taip pat ir gyvsidabris, buvo laikomi portalais į kitus pasaulius.