Lapkričio pabaigoje aptiktos Mnemosinės ašaros (1, 2, 3) – ne pirmas kartas, kai aptinkame kūrinį, priskiriamą bendrai R. E. Hovardo ir H. F. Lovekrafto autorystei.
Hovardas Kraftas ir rankraštis apie de Sotą
Pirmojo tokio radinio pranašas buvo leidėjo F. Raito laiškas R. E. Hovardui, aptiktas Kros Pleins 2015 m. spalį. Dokumente minimas kūrinys „Abadono lavonai“, ir rašytojas kritikuojamas už per daug moksliškus terminus, tokius kaip egzotiškoji materija, hadronų greitintuvas ir tarpdimensiškumas.
Vėliau, 2015 m. lapkričio viduryje 1218 H. Džonsonas prasitarė, kad ieško dokumento, susijusio su Ernandu de Sotu, ir kad galimai Naujojo Pasaulio tyrinėjimai buvo susiję su pirminių artefaktų paieška. Neilgai trukus mūsų akiratin pakliuvo ir pats dokumentas (bent jau jo fragmentas), pavadinimu „Abadono kupolas“. Anotacijoje rašoma, kad rankraštis aptiktas leidėjo F. Raito archyve po jo mirties. Manoma, kad rankraštį pradėjo R. E. Hovardas, o užbaigė F. E. Lovekraftas, todėl rankraštis ir pasirašytas slapyvardžiu „Hovardas Kraftas“.
Rankraščio fragmente aprašomos keisto Ernando de Soto „laidotuvės“ per pavasario lygiadienį 1521 metais (de Sotas išgyveno iki 1542 m.), ir kai kurios užuominos rodo, kad jis bus paverstas simuliakru. De Soto kūnas atrodo paveiktas tamsiosios XM (šiurpus ir „nenatūraliai mutavęs dėl nežinomos karštinės“).
„Iškvietimas“ – pirmas pamatytas dokumentas Hovkrafto pavarde
Apie dar vieną tokį dokumentą taip pat sužinojome iš 1218 H. Džonsono 2016 m. rugsėjį, įžangoje į Via Noir anomalias. Dokumentas aptiktas Japonijoje, pagal bylų pavadinimus („hc-2“ ir „hc-3“) atrodo, kad turėtų būti dar vienas puslapis (kuriame galėtų būti autorius ir pavadinimas), bet jis nebuvo pateiktas. Galbūt jį turi 1218 H. Džonsonas, nes kaip tik jis teigia, kad kol kas neaišku, ar pseudonimas „Ervinas Hovardas“ galėjo būti abiejų rašytojų bendras darbas, ar po Hovardo mirties jo rankraštį pabaigė Lovekraftas.
Rankraštis aprašo „ateities vaizdus pasakotojo iš labai tolimos praeities akimis“. Pasakotojas, kažkuo panašus į Romėnų keliautoją Obsidijų, nematerialia forma persikelia į šiuolaikinę laboratoriją, kurioje stebi, kaip bandoma aktyvuoti įrenginį, panašų į Tecthulhu (varpo formos, tarsi išleidęs čiuptuvus). O jo aprašomas „žynys“ greičiausiai galėtų būti 1218 O. Linton-Vulfas.
„Sumoja“ vandenyno gelmėse
Sekančio dokumento neprireikė ilgai laukti, jo dalys buvo aptiktos Sietle ir paskalebtos 2016 m. lapkričio 2 d. Hovkrafto autorystė tik hipotetizuojama, bet stiliaus ir siužeto prasme šis pasakojimas siejasi su ankstesniu. Manoma, kad „Sumoja“ – Siuzanos Mojer vardo trumpinys.
Bekūnis pasakotojas stebi kaip ji nusileidžia į Jormundgando laboratoriją po Buenos Airėmis, kur antrojo pasaulinio karo metais dirbo jos tėvas, ir susiduria su patalpas užėmusiais įsibrovėliais. Žinome, kad šis nuotykis Siuzanai buvo paskutinis – 1218 O. Linton-Vulfas ją paaukojo aktyvuodamas savo Tecthulhu įrenginį per Via Noir.
Obsidijaus grįžimas
Paskutinį susijusį dokumentą gavome 2017 m. vasarį. 1218 Džahan surado jį Japonijoje ir (ne už dyka) perdavė H. Džonsonui. Pasakotojas – romėnų keliautojas Obsidijus, jis prisimena įvykius aprašytus „Iškvietimo“ dokumente, todėl greičiausiai jie visi yra vieno naratyvo dalis.
Obsidijaus simuliakras, bekūnis ir paprastų žmonių nepastebimas (ar taip nutinka simuliakrams, kai jie žūsta iki ateina jų rekursijos diena?) gali rinktis, ar visai susilieti su XM portalais, ar tęsti savo kelionę. Nuorodų, kurias gauna iš XM, padedamas (beje, jis naudoja tik žalią XM, mėlynos šalinasi), jis sugrįžta į Magnus patalpą, kurioje buvo paverstas simuliakru. Jis mato kitų savo pažįstamų kūnus – pranašę Sibelą, generolą Titą ir kitus. Kai Osidijus susilieja su savo tikruoju kūnu, jis atsikelia jau žmogumi – atsigręžęs jis mato tuščią karstą. Ar tai tas pats mechanizmas, kuris po FateofThe13 XM šukių pagaliau išlaisvino Niantic projekto tyrėjus nuo buvimo simuliakrais?
Dokumentas apipavidalintas taip pat, kaip ankstesni Obsidijaus kelionių fragmentai. Ar tai tik vaizdinė priemonė, ar užuomina, kad ankstesnieji fragmentai taip pat galėjo priklausyti „Hovkrafto“ plunksnai?
