Vertimas:
Kas nutiko aštuntame lygmenyje?
Umbra laukė šešėliuose. Ji nutarė, kad Kureze turėtų netrukus pasirodyti. Jo kelias atvedė jį į šią vietą keturiais iš šešių kitų atvejų. Sykį tai buvo tragiškas nelaimingas atsitikimas neužilgo po Apreiškimo nakties. Kitą kartą jis tapo atsitiktine auka per nepavykusį pasikėsinimą į Mistę CERN’e. Šis atvejis mįslingas. Kas buvo žudikas? Tikriausiai veikė per nuotolinį dalyvavimą. Bet iš kokios vietos ar kokio laiko? Galiausiai, tai nelabai svarbu. Šį kartą Kureze mirs šiame paraleliniame pasaulyje. Jei jis iš viso ateis. O gal šį kartą Kureze yra „ji“? Umbra jau pastebėjo kai kuriuos šio pasaulio neatitikimus. Myriad ją perspėjo, kad taip gali įvykti.
Tamsa buvo beveik aklina. Beveik, išskyrus blausiai žalius išėjimo ženklus. Ji galėjo bet kada įsijungti akinius, bet jais nepasitikėjo. Įsijungti akinius buvo lyg užsidėti Izilduro prakeiksmą.
Tokia jau tų nuotolinių operacijų bėda. Tave išmeta pasaulyje anomalijos metu ir kartais tu turi daugybę paralelinių duomenų, bet jie paraleliniai, o ne identiški. Tai kažkas, kas nutiko kituose pasauliuose. O visata nori sinchronizuotis, bet ji negali būti sinchronizuota. Ne visiškai. Jei yra per daug tvarkos, visata įterpia chaoso, per daug chaoso ir ji primeta tvarką. Puikios taisyklės. Viskas yra beveik nuspėjama.
Beveik.
Net čia, žemai aštuntame lygmenyje, girdėjosi vamzdžių gaudimas. Švelnus vėdinimo angų pūtimas. Lengvas čiurnos trakštelėjimas jai žengiant, retai girdimas priminimas apie kažkada buvusį lūžį. Jai nebeskaudėjo, bet traškėjimas liko.
Ir žinoma, nuolatinis tolimas greitintuvo virpėjimas. Gal paties greitintuvo, gal neįtikėtinos raizgalynės kabelių, laidų ir vamzdžių, kurie užtikrino jo veikimą. Tas nesiliaujantis gaudimas.
Čia nebuvo kvapų. Tik slogi žemės gelmių vėsa. Tai buvo aštuntas lygmuo, bet kas žino, kokio jis gylio. Metalas ir akmuo. Kai kurie iš tų akmenų išraižyti senovės žmonių. Nuo laikų aušros žmonės lankėsi aštuntame lygmenyje. Kai kas sako, kad aštuntas lygmuo buvo tiesos grūdas „Kelionėje į žemės centrą“. Kažkada tai buvo nesaugios atbrailos ir iškyšos, išskaptuotos tiesiai uolienoje, kai senovės žmonės – urvų gyventojai – leidosi čia ir pašventino šią vietą menu ir aukomis, patys nežinodami kodėl.
Ar jie girdėjo balsus?
Ar jie žinojo glifų, kuriuos išraižė, prasmę?
Tiesą sakant, o ar šiuolaikiniai darbininkai, kurie įtaisė liftą ir tiltelius, žinojo, kodėl jie dirba taip giliai po žeme, nors čia nėra nei aukso, nei naudingų iškasenų, nei naftos?
Ar jie jautė, kad čia yra kai kas svarbesnio, nors XM buvo oficialiai atrasta tik po daugelio metų? Kai kas, kas gali kalbėtis su tolimojo kosmoso gyventojais?
Kureze neturėjo būti aštuntame lygmenyje. Bet direktorius Kalvinas čia dirbo ties kažkuo. Kažkuo slaptu. Kažkuo, ką Kureze turėjo pamatyti pati. Umbra šyptelėjo. Dabar Kureze moteris. Įdomu.
Per vėlu, ši Kureze suprato, kad yra ne viena. Umbros kaukė buvo paskutinis dalykas, kurį ji pamatė.
„Aštuntas lygmuo“ primena 1218 Felicijos Hairos-Ly novelę „Level 8“ (tą patvirtina ir failo pavadinimas – FelicaNovel_KurezeDeath.jpg). Novelėje taip pat kalbama apie dr. Kureze mirtį. 1218 Viktoras Kureze žuvo neaiškiomis aplinkybėmis, tirdamas R. Džarvio kūną. Būtent po šio įvykio Niantic projektas galiausiai buvo uždarytas. Tai, kas tada įvyko laboratorijoje, sukėlė didelį XM antplūdį. Vėliau, apžiūrinėdamas įvykio vietą 1218 H. Džonsonas padarė išvadą, kad Kureze pražudė „jo paties puikybė“. Gali būti, kad jis nesėkmingai eksperimentavo su Šeiperių glifais.
Umbros vidinis monologas atskleidžia šį tą naujo apie Nemesis. Jie veikia mažiausiai septyniuose pasauliuose (Prime ir „šeši kiti atvejai“). Umbra Prime pasaulyje yra per nuotolinį dalyvavimą, bet arba yra ten labai ilgai, arba kiekvieną kartą tam tikslui naudoja tą patį kūną (prisiminimas apie „kažkada sulaužytą kulkšnį“). Jie naudoja tai, ką mes žinome kaip „Hulong akinius“.
Umbra supranta Visatą kaip paralelinių pasaulių visumą (taip pat galima vartoti ir terminus Multivisata ir paralelinės visatos). Paraleliniuose pasauliuose įvykiai klostosi panašiai, nors yra skirtumų. Įdomiausia, kad Umbra visatai priskiria nesąmoningą valią, panašiai kaip brolių Strugackių romane „Milijardas metų iki pasaulio pabaigos“. Jame pati Visata įvairiais būdais – per atsitiktinius įvykius, nesusipratimus, ligas ir pan. – trukdo dirbti mokslininkams, kurių tyrimai gali pakenkti pačios Visatos struktūrai. Visatos siekis – palaikyti pusiausvyrą tarp didėjančios entropijos (chaoso) ir proto raidos (tvarkos).
Sudėjus dokumento kampus matomas neryškus Nemesis simbolis. Nemesis runomis puslapių kraštuose užrašytas tekstas „OLW PERSES AQED“, kas greičiausiai reiškia, kad Nemesis gavo Oliverio Linton-Vulfo tecthulhu (Perses – įrenginio pavadinimas).
