Tęsiame pasakojimą apie 2018 m. birželį Kros Pleins rastą knygą (pirma dalis).

2018 m. birželio 10 d.

Vertimas:

Paskutinė NIA operatyvininkų Kros Pleins žinutė Henkui Džonsonui:

„Henkai. Nušvitimo agentai TwoColorCrayon ir pincushion1 susitiko su mumis šį rytą ir perėmė artefaktą, bei visą informaciją, kuria galėjome pasidalinti. Mums palengvėjo juos pamačius, bet mūsų šypsenos slepia nerimą, kad jie dabar neša sunkią naštą… tokią, kuri mus beveik privedė prie ribos…“

Minėti agentai gavo R. E. Hovardo knygą „Salemo miestelio posmas ir kiti eilėraščiai“. Literatūros žinovai teigia, kad būtent poezijoje atsiskleidžia tikroji rašytojo savastis ir pažiūros. Jis rašė eiles dėl to, kad jam patiko tai daryti, nesitikėdamas iš jų uždirbti. Tuo tarpu R. E. Hovardo prozos kūriniai buvo skirti komercijai, ir tai atitinkamai koregavo stilių ir tematiką.

Tačiau šis daugiau kaip 100 eilėraščių rinkinys ypatingas ne tik tuo – jo puslapiai pilni pabraukimų, glifų, eskizų ir pastabų, pasirašytų Ace (Džono Hankės), Raz (Raza Ahmad) ir Sagard (Flinto Dilo).

Visus puslapius su pažymėjimais galima pamatyti čia:

• knygos puslapių nuotraukos pateiktos agento pincushion1
• paryškinti ir apkarpyti puslapiai, sudėti į pdf dokumentą
• agento Sadumor pradėta užrašų analizė

Žymėjimai ir užrašai knygoje dviejų tipų: paprastos pastabos, pažymėtos NIA operatyvininkų skaitant tekstus, ir skubotas bandymas užfiksuoti vietas, kurios švytėjo per audrą.

Panašu, kad NIA operatyvininkai skaitydami knygą bandė rasti sąsajas su Niantic projektu, XM tyrimais ir kt. – minimas Vezuvijus, Ada, archetipai, portalai ir kt. Ypač daug dėmesio skirta eilėraščiui „Dingusi San Sabos kasykla“. Šalia jo keliose vietose pažymėta, kad reikia pasidomėti Frenko Dobio ir Hovkrafto tekstais.

• (titulinis p.) Skaitydamas suprantu, kad tai susiję su tuo, ką matėme praeitą naktį – Ace. (kita rašysena) Visa tai buvo parašyta anksčiau negu 1936 ir niekada nespausdinta. Kodėl? Ko tai laukė?
• (13 p.) Čia nėra nei trisdešimt pirmo žodžio, nei eilutės, reikia ieškoti toliau – Sagard.
• (94 p.) Atsikartojantys įvaizdžiai… Man atrodo, kad REH sėmėsi gavo įkvėpimą iš kažkur… ar kažko – Raz.
• (109 p.) Jis jautė savo pasaulį yrant per siūles, ar ne? Ar tai pasakojimas apie genialumą, beprotystę, ar abu?
• (133 p.) Štai, ką aš aptikau: Hovardą veikė pirminis artefaktas, užkastas jo kieme. Mes jį atkasėme. Hovardas buvo XM sensityvus. Galbūt aiškintojas, klausytojas ar svajotojas (kalbama apie archetipus – red.). Jaučiu, kad jis būdavo permetamas į alternatyvią realybę. Kaip ir mes turbūt neužilgo būsime (permesti – red.) – Raz.
• (139 p.) Iš kur atėjo jo vizijos? Jis niekada nebuvo išvykęs toli nuo Teksaso, ir vis dėlto

Eilėraštyje „Kelio pabaiga“ pabraukta frazė „kryžkelė vidurnaktį“, taip pat ji dar kartą parašyta veidrodinėmis raidėmis po eilėraščiu ir nupieštas brėžinukas/piešinėlis su kryžiumi(kryžkele?), velniu(?), atrodančiu kaip alcheminis bismuto simbolis, ir raktu/gitara. Galbūt tai užuomina apie garsų ketvirto dešimtmečio bliuzo gitaristą Robertą Džonsoną, kuris, pasak legendos pardavė sielą velniui, kad galėtų gerai groti.

Švytinti žinutė

• Knygos lapai ėmė švytėti nutvieksti audros žaibų. Žinutė? – Raz.
• Taip. Švytėjimas buvo neryškus, kai ją ištraukiau, bet tapo intensyvesnis stiprėjant audrai – Ace.
• (45 p.) Seku švytinčią žinutę geriausiai kaip galiu – Raz.
• (69 p.) Atrodo, kad kiekviename puslapyje paslėpta po užuominą. Įnirtingai ją vejuosi. Aš nespėju – Raz.
• (75 p.) Ką tai reiškia? – Raz
• (81 p.)  Knygoje atsirado daug glifų – Raz.
• (97 p.) Nespėju. Žinau, kad yra daugiau – Raz.
• (171 p.) Aš pradedu prarasti realybės (neįskaitoma- red.). Kuo toliau (neįskaitoma – red.) į šią knygą, šį tyrimą… tuo intensyviau viskas tampa. Ar aš einu iš proto? Ar toks tai buvo jausmas? – R.

Eilėraštyje „Mihiragula“ – neryškus veido eskizas ir užrašas „Pamačiau veidą trumpai švystelint už šio teksto. Ji atrodė liūdna – Raz“. Eilėraštis kalba apie Mihirakulą – baltųjų hunų (eftalitų) valdovą. Eftalitų, kurie buvo aršūs budizmo priešininkai, antpuoliai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tais laikais budizmas sumenko, o induizmas įsigalėjo Indijoje. Mihirakulos imperija buvo šiandieninio Afganistano, Pakistano bei šiaurinės ir centrinės Indijos teritorijose (žr. žemėlapį). Jis valdė nuo 502 iki 530 m. e. m,

80-85 puslapiuose išpiešti glifai „seek ?? message“ (antrasis glifas – arba nežinomas glifas, panašus į Kasandros simbolį, arba nepavykęs bandymas nupiešti „seek“); „open all idea“ (skaitant iš apačios), „??“ (82 p. glifas nežinomas, jo neįmanoma nupiešti ant esamo kalibravimo tinklelio, bet vizualiai jis panašus į „legacy“); „unbounded“.

Visus pažymėtus žodžius sudėjus į vieną tekstą gaunama kažkas panašaus į baltas eiles:

Filosofiniu akmeniu (alchemikų ieškota substancija, galinti paversti kitus elementus auksu) gali būti pavadintas pirminis artefaktas, ypač jei jo sudėtyje yra tamsiosios XM (kurios reakcijose su įprasta XM susidaro taurieji metalai). Visi šie įvaizdžiai kartu – pirminis artefaktas, šventykla, pranašai, laivai, susidūrimas po blyksinčiais žaibais, du seni priešai susikibę žūtbūtiniame mūšyje – labai primena pasakojimą, kurį vėliau skaitėme Mnemosinės ašarose. Mihirakulos eilėraštis taip pat kreipia mūsų dėmesį į regioną, kuriame yra 13Magnus gūžta, galbūt azmačių gimtinė. Gali būti, kad į eftalitų imperijos teritoriją pateko ir džahanitų žemės (prisiminkime, Džahan rūmai buvo Indijoje). Ir nors Mihirakulos istorijoje nėra ryškaus moteriško personažo (Raza puslapyje matė „jos“ veidą), toks yra „Mnomosinės ašarose“ – tai džahanitų princesė. Tik kodėl ji liūdna?

• Share on Facebook.

Jau minėjome, kad „Mnemosinės ašaros“ buvo ne pirmas neįprastas radinys Roberto E. Hovardo muziejuje Kros Pleins miestelyje. Praeitą vasarą, 2018 m. birželio mėnesį „R. E. Hovardo dienų“ renginio metu, buvo aptiktas artefaktas, galbūt, net pirminis artefaktas. Tai buvo viena iš paskutinių istorijų, kurias prieš pradingdamas aprašė 1218 Ričardas Loubas (PACv1.0) savo G+ paskyroje (informacija nebuvo skelbta kituose šaltiniuose).

2018 birželio 8 d.

PACv1.0 paskelbė dvi žinutes apie NIA operatyvininkų, atliekančių užduotį R. E. Hovardo muziejuje, susirašinėjimą su direktoriumi H. Džonsonu.

Vertimas:

Šaltinis perėmė NIA operatyvininkų žinutę Henkui Džonsonui:

„Henkai – tavo informacija buvo labai naudinga kasinėjimams. Saugių kelionių. Reikia tęsti darbus čia. Mes tyrinėsime iki šeštadienio vakaro ir pažiūrėsime, gal pavyks aptikti dar kažką. R.E.H. buvo kažką aptikęs…“

Henkai – gal pakomentuosi?

Prie įrašo pridėta nuotrauka atskleidė, kad į užduotį įtrauktas ir NL1331 autobusiukas.

Vertimas:

Dar viena perimta NIA operatyvininkų grupės žinutė Henkui Džonsonui:

„Henkai – artėja audra – didelė… Diodati klasės… Kažkas nenori, kad būtume čia. Traukiamės į bazinę stovyklą. Grįšime į kasinėjimų vietą kai bus saugu. R.E.H. buvo labiau XM sensityvus, nei manėme… Jo vizijos gali mums padėti labiau, nei iki šiol manėm.“

Prie įrašo pridėtos kasinėjimų nuotraukos tolimajame plane matosi dalis glifo „Kūrybiškumas“. Jis neįprastai ryškus ir atrodo, kad yra arčiau pastato, nei buvo 2013 metais.

Į šį įrašą labai greitai sureagavo Henkas Džonsonas, pridėdamas komentarą:

Vertimas:

PAC – man nepatinka būti „tuo vyruku“ ir tikiuosi, tau neteks šito iš manęs dažnai girdėti. Tačiau. Tai slapta, prašau nustoti skelbti informaciją apie šį reikalą.

Prie jo prisidėjo ir Džonas Hankė, kurį matome kasinėjimų nuotraukose aukščiau:

Vertimas:

Kai kurių dalykų nereikėtų trikdyti.

Tą patį vakarą Flintas Dilas, taip pat dalyvaujantis kasinėjimuose, prisijungė prie Esekso grupės pokalbių kambario ir pasidalino keistu piešiniu, bei papasakojo, kad sutiko „paslaptingą mokslinčių“, kuris jam įteikė R. E. Hovardo knygą.

Panašu, kad piešinys nupieštas ant „R. E. Hovardo dienas“ reklamuojančios skrajutės. Fone matoma R. E. Hovardo personažo Saliamono Keino iliustracija (žemiau pridėtas ryškesnis vaizdas). 2018 m. Hovardo dienose buvo švenčiamas 90-tas Keino gimtadienis – pirma knyga apie jį buvo išleista 1928 m. Ant iliustracijos pieštuku nupiešta pabaisa ir užrašas „1/2 žmogus 1/2 žvėris kas tai?“

2018 m. birželio 9 d.

PACv1.0 nenustoja skelbti perimtų žinučių, ir jau sekančioje kalbama apie knygą.

Vertimas:

Dar vienas perimtas NIA operatyvininkų grupės pranešimas Henkui Džonsonui:

„Henkai – mes studijavome artefaktą. Jis keistai atgijo per audrą vakar. Mėlyni ir žali žaibai nušvietė dangų ir knyga ėmė reaguoti nenuspėjamai. Mums stinga jėgų išgabenti iš čia artefaktą – jis jau stipriai mus paveikė. Mums kyla pagunda jį sunaikinti, bet toks galingas objektas gali iškviesti neapsakomas jėgas, kad apsigintų… Jei agentai susiras mus Kros Pleins sekmadienį, mes perduosime artefaktą jiems. Gal jie pajėgs pratęsti mūsų darbą…“

Plačiau apie kasinėjimus prie R. E. Hovardo muziejaus galima sužinoti šiame interviu su archeologais – žmonės, kuriems priklausė namas iki jame įsikuriant muziejui, kažkada daugybę nereikalingų daiktų iš jo sumetė ir užkasė slėptuvėje nuo audros. Tikimasi, kad jį iškasus bus rasta daiktų priklausiusių Hovardų šeimai.

• Share on Facebook.